Kūdikis, čiulpiantis nykštį arba patenkintas laikantis burnoje čiulptuką, yra neįtikėtinai dažnas vaizdas. Tai natūralūs refleksai, teikiantys vaikui ramybę. Tačiau daugelis tėvų svarsto: ar šie įpročiai saugūs sąkandžio ir kalbos vystymuisi? Kuris iš jų yra potencialiai žalingesnis? Ir kada reikėtų įsikišti? Į šiuos klausimus atsakė dr. Izabela Cwalina-Sidor, ortodontija, turinti ortodontijos magistro laipsnį, dirbanti su jaunais ir senais pacientais Lomžos ir Balstogės klinikose.

Kodėl vaikai čiulpia nykščius? Suprasti raminimo poreikį

Prieš vertinant galimas pasekmes, svarbu suprasti, kodėl vaikai griebiasi nykščių, čiulptukų ar kitų daiktų. Kaip aiškina dr. Izabela Cwalina-Sidor, čiulpimas yra natūralus, instinktyvus būdas kūdikiams ir mažiems vaikams...emocinis savireguliavimas ir nusiraminimas.

„Vaikai dažniausiai pradeda čiulpti nykštį dėl emocinių priežasčių“, – sako ekspertė. Susidūręs su stresu, nuovargiu ar dirgiklių pertekliumi, mažylis ieško paguodos pažįstamame reflekse. Tai gali būti mamos krūties, čiulptuko, savo nykščio, o kartais net sauskelnių gabalėlio ar žaislo čiulpimas. Tai jų būdas susidoroti su sunkiais jausmais.

Nykštys ir čiulptukas: eksperto verdiktas

Nors abu įpročiai gali paveikti burnos vystymąsi, ekspertas aiškiai nurodo, kuris iš jų yra rizikingesnis: nykščio čiulpimas.

„Jei sutelksime dėmesį ir susiaurinsime pasirinkimą iki šių dviejų dalykų, čiulptukas yra geresnis pasirinkimas“, – sako ortodontas. „Nes nykštys gali labai sutrikdyti vaiko veido vystymąsi.“

Kodėl nykštys pavojingesnis?

1. Dydis ir kietumas: Nykštys yra didelis ir gana kietas, palyginti su minkštu čiulptuko speneliu. Jis daro didesnį spaudimą burnos ertmės struktūroms.
2. Mirtinas poveikis liežuvio padėčiai: Tai svarbiausias argumentas. Nykštys burnoje stumia liežuvį prie burnos dugno. Paprastai liežuvis turėtų remtis į burnos ertmę. „Blogiausia, kad vaiko burna iš tikrųjų yra pusiau praverta (...) ir liežuvis labai stipriai spaudžiamas prie burnos dugno“, – aiškina medicinos mokslų daktarė Izabela Cwalina-Sidor.
3. Netaisyklingo sąkandžio rizika: Nuolatinė žema liežuvio padėtis yra pagrindinė netaisyklingo sąkandžio priežastis, įskaitant sunkiai gydomą atvirą sąkandį (priekinių dantų kontakto trūkumą). Liežuvio spaudimas prie dantų ryjant taip pat gali sukelti išsikišimą. Nykščio čiulpimas taip pat gali sutrikdyti tinkamą viršutinio ir apatinio žandikaulio vystymąsi.

Kaip nykščio čiulpimas veikia burnos vystymąsi?

Nesvarbu, ar tai nykštys, ar blogai pritvirtintas čiulptukas, ilgalaikis čiulpimas (ypač po kūdikystės) gali sukelti:

• Neteisinga liežuvio poilsio padėtis: Užuot gulėjęs ant gomurio, jis guli plokščiai ant burnos dugno.
• Nesubrendusio rijimo tipas: Liežuvis stumia maistą tarp dantų, o ne atgal.
• Netaisyklingas sąkandis: Dažniausiai atviras sąkandis, bet taip pat ir kryžminis arba apatinis sąkandis.
• Žandikaulio susiaurėjimai: Viršutinis dantų lankas tampa per siauras.
• Tarimo problemos: Dėl netinkamos liežuvio funkcijos sunku artikuliuoti kai kuriuos garsus.
• Kvėpavimas per burną: Nenormalaus kvėpavimo modelio išlaikymas.

Svarbu išsirinkti čiulptuką: į ką atkreipti dėmesį?

Jei čiulptukas yra mažesnė iš dviejų blogybių, kurią turėtumėte rinktis? Čiulptuko dizainas daro didelę įtaką jo poveikiui burnos ertmei:

• Žindukas forma: Venkite apvalių („rutulio“) arba simetriškų, abipus išgaubtų žindukų. Nepaisant rinkodaros teiginių, jie neimituoja krūties judesių. Dar blogiau, kad „liežuvis užima daug vietos burnoje“, o tai prisideda prie žemos jo padėties. Anatominiai (ortodontiniai) žindukai yra geresni, suplokštinti liežuvio pusėje, suteikiant liežuviui daugiau vietos teisingai įsitaisyti.
• Čiulptuko „kaklelis“: Nors labai plonas kaklelis dažnai reklamuojamas kaip būdas išvengti atviro sąkandžio, dr. Izabela Cwalina-Sidor pabrėžia, kad pagrindinė šio defekto priežastis yra netaisyklinga liežuvio padėtis, o ne tarpo tarp dantų storis. Tačiau per storas kaklelis gali dar labiau apsunkinti tinkamą lūpos uždarymą.
• Čiulptuko skydas: Jis turi būti lengvas, kad neapkrautų raumenų, turėti ventiliacijos angas, leidžiančias odai kvėpuoti, ir tinkamą išpjovą nosiai.
• Medžiaga: Pageidaujamas medicininės klasės silikonas – jis patvarus, beskonis, bekvapis ir lengviau sterilizuojamas. Guma (lateksas) greičiau susidėvi, gali išsipūsti ir sugerti kvapus.

Higiena ir čiulptuko keitimas

Atminkite, kad čiulptukas yra daiktas, kuris nuolat liečiasi su kūdikio burna. Jį reikia reguliariai plauti ir sterilizuoti. Dėl higienos priežasčių ir siekiant išvengti nusidėvėjimo (kramtymo rizikos dygstant dantukams), čiulptukus reikėtų keisti maždaug kas 1,5 mėnesio arba net anksčiau, jei pastebima kokių nors pažeidimų.

Kada atsisveikinti su čiulptuku? Svarbus raidos momentas

Atsisveikinimas su čiulptuku dažnai būna iššūkis visai šeimai. Kada geriausias laikas?

„Pagal vadovėlį, čiulptuką reikėtų atpratinti, kai vaikas pereina nuo kūdikio prie suaugusiojo rijimo būdo“, – pataria dr. Izabela Cwalina-Sidor. Paprastai tai nutinka nuo 14 iki 18 mėnesių amžiaus. Šiuo metu liežuvis ryjant turėtų natūraliai remtis į gomurį, o čiulptukas gali trukdyti šiam procesui.
Tačiau atminkite, kad kiekvienas vaikas yra skirtingas. Svarbu atpratinti palaipsniui ir ramiai, be spaudimo ar gėdos jausmo. Čiulptuką naudokite tik būtinose situacijose (miego, didelio streso metu), kol galiausiai jo visiškai atsisakysite.

Kreipimasis į tėvus: žinios ir apdairumas vietoj streso

Mieli tėveliai, nepamirškite, kad čiulpimas yra natūralus vaiko būdas susidoroti su emocijomis. Nors čiulptukas laikomas mažiau kenksmingu nei nykštys, tinkamo čiulptuko pasirinkimas (guminės juostelės formos, lengvas skydelis su ventiliacija) ir sąmoningas jo naudojimas yra labai svarbūs. Svarbiausia yra siekti taisyklingos liežuvio padėties (ant gomurio). Verta pabandyti atpratinti čiulptuką atitinkamame vystymosi etape (apie 14–18 mėnesių amžiaus), ramiai vertinant šį procesą ir suprantant vaiko poreikius. Jei kyla abejonių ar problemų, visada verta pasikonsultuoti su logopedu/neurologu arba ortodontu. Sąmoningas požiūris, pagrįstas žiniomis ir poreikių supratimu, leis jums palaikyti tinkamą vaiko vystymąsi be nereikalingo streso.

Straipsnis parengtas remiantis interviu su ortodontijos specialiste dr. Izabela Cwalina-Sidor, atliktu kaip Sveikų Vaikų KLUUbas dalis.