Kitame Sveiko Vaiko KLUUbo interviu daugiausia dėmesio skyrėme temai, kuri dažnai iškyla tik vaikui išdygus nuolatiniams dantims – sąkandžio sutrikimui. Ar kreivi dantys yra tik genų problema? Pasirodo, ne! Mūsų pašnekovė, ortodontė dr. Izabela Cwalina-Sidor, teigia, kad 80 % sąkandžio problemų sukelia aplinkos ir funkciniai veiksniai, kuriems galime daryti įtaką nuo mažens. Kas formuoja mūsų vaiko sąkandį ir veidą, ir kaip galime palaikyti tinkamą jo vystymąsi? Kokie įpročiai gali būti žalingi ir kada reikėtų kreiptis į specialistą pirmajam patikrinimui?

Genai ar aplinka? Kas daro įtaką įkandimo vystymuisi?

Paplitęs įsitikinimas, kad sąkandžio anomalijos yra paveldimos. Nors genai vaidina tam tikrą vaidmenį, dr. Izabela Cwalina-Sidor pabrėžia, kad veiksniai, kuriems galime daryti įtaką, yra labai svarbūs: „Dabar žinome, kad maždaug 80 % sąkandžio ir veido struktūros anomalijų lemia aplinkos veiksniai“, – sako ekspertė. Svarbiausi iš jų:

• Kvėpavimo modelis:Teisingas nosies praėjimas, palyginti su kenksmingu kvėpavimu per burną.

• Liežuvio padėtis:Ar jis ilsisi gomuryje, ar slypi žemai?

• Rijimo funkcija:Ar jis subrendęs, ar išliko infantilus tipas?

• Įpročiai:Čiulpimas nykščio, piršto ar netinkamo čiulptuko.

• Dieta:Ar kramtymas ir kandžiojimas skatina kaulų vystymąsi?

Šie elementai, veikiantys nuo gimimo, formuoja besivystantį vaiko veido skeletą.

Nykštys, čiulptukas, kvėpavimas per burną – į ką atkreipti dėmesį?

Kai kurie įpročiai ir sutrikimai yra ypač rizikingi:

• Nykščio čiulpimas: Ekspertės nuomone, tai žalingiausia. „Nykštis jau daro didelę žalą vaiko veido vystymuisi“, – perspėja ji. Pagrindinė problema – liežuvio stūmimas į burnos dugną ir deformuojantis spaudimas gomuriui bei dantims.

• Netinkamas čiulptuko naudojimas: Nors paprastai mažiau žalingas nei nykštys, netinkamai prigludęs čiulptukas (pvz., apvalus, per didelis) arba per ilgas jo naudojimas taip pat gali lemti žemą liežuvio padėtį.

• Kvėpavimas per burną: Dažnai siejama su žema liežuvio padėtimi. Tai sutrikdo žandikaulio vystymąsi (jį susiaurina), veda prie netaisyklingos sąkandžio ir neteisingos galvos padėties, o tai gali paveikti viso kūno laikyseną. „Jei vaikas kvėpuoja per burną, o jo liežuvis yra apačioje (...), vyksta įvykių kaskada“, – aiškina dr. Izabela Cwalina-Sidor. Pro burną patenkantis oras nėra pašildomas, sudrėkinamas ir išvalomas, kaip kvėpuojant per nosį, todėl gali padažnėti infekcijos ar atsirasti ausų problemų (pvz., padidėti tonzilės).

• Netinkama mityba: Per minkštas ir košės konsistencijos maistas neskatina raumenų ir kaulų vystymosi. Kūdikiams reikia kieto maisto, kurį jie galėtų kramtyti ir kramtyti.

Ankstyva apžiūra – sveiko sąkandžio raktas

Taigi, kada reikėtų atlikti pirmąjį patikrinimą, kad būtų patikrintas sąkandžio išsivystymas? Būtinai prieš pasirodant nuolatiniams dantims!

„Tiesą sakant, trečiaisiais ar ketvirtaisiais gyvenimo metais jau galima (...) pastebėti, kad kažkas negerai“, – sako dr. Izabela Cwalina-Sidor. „Ketvirtieji ar penktieji gyvenimo metai iš tiesų yra geriausias laikas šiam [pirmajam vizitui]. Mes jau turime visus pieninius dantukus. Mes (...) galime matyti, kaip funkcionuoja liežuvis, kaip vaikas kvėpuoja.“

Ką įvertins specialistas (vaikų odontologas ar ortodontas)?

• Simetrija ir veido proporcijos.

• Kvėpavimo būdas.

• Liežuvio padėtis ramybės būsenoje ir kalbant/ryjant.

• Raumenų įtampa aplink burną.

• Pieninių dantų būklė ir dantų lankų vystymasis.

• Žalingų įpročių buvimas.

Ankstyvas problemų nustatymas leidžia paprastų prevencinių ar terapinių priemonių įgyvendinimas, pavyzdžiui, logopediniai pratimai, įpročių atsisakymas ir kartais subtilių prietaisų naudojimas tinkamam augimui palaikyti. „Geriau imtis prevencinių priemonių (...) nei vėliau turėti tikrai rimtą skeleto defektą, kurį reikia gydyti“, – pabrėžia ekspertas.

Tėvų vaidmuo: stebėjimas, palaikymas ir bendradarbiavimas

Kaip tėvai, mes darome didžiulę įtaką savo vaikų dantų sveikatai. Svarbiausia:

• Sąmoningas stebėjimas: Atkreipkime dėmesį į tai, kaip vaikas kvėpuoja (ar dažnai atveria burną, ypač naktį?), kaip valgo ir ar čiulpia nykštį.

• Įpročių taisymas: Švelniai, bet nuosekliai atsisakykite nykščio čiulpimo; atpratinkite nuo čiulptuko atitinkamame amžiuje (maždaug 18 mėnesių), pirmiausia pasirinkdami anatominį modelį.

• Kramtymo stimuliavimas: Duokite vaikui (atsižvelgiant į amžių) kieto maisto, kurį reikia kramtyti.

• Bendradarbiaukite su specialistais: Neatidėliokite vizito pas odontologą/ortodontą. Pirmasis patikrinimas 3–5 metų amžiaus yra pats tinkamiausias laikas. Jei reikia, bendradarbiaukite su logopedu, kineziterapeutu ar otolaringologu – sąkandžio vystymasis yra susijęs su viso kūno funkcionavimu.

Atminkite, kad ortodontinis gydymas dažnai yra ilgas ir brangus procesas. Investuodami laiką ir dėmesį į prevencinę priežiūrą ankstyviausiose vystymosi stadijose, suteikiame savo vaikams geriausią galimybę išvengti rimtų problemų ateityje.

Kreipimasis į tėvus: jūsų sąmoningumas svarbus!

Mieli tėveliai, nepamirškite, kad rūpinimasis sveiku vaiko sąkandžiu yra daug daugiau nei vien dantų valymas. Tai sąmoningas jo raidos stebėjimas, blogų įpročių taisymas ir ankstyvas specialistų patikrinimas. Neignoruokite ženklų ir atminkite – sveikas sąkandis yra ne tik graži šypsena, bet ir taisyklingos kalbos, kvėpavimo bei bendros vaiko sveikatos pagrindas.

Straipsnis parengtas remiantis interviu su ortodontijos specialiste dr. Izabela Cwalina-Sidor, atliktu Sveiko Vaiko KLUUbo iniciatyva.